- tvainyti
- 2 tvainýti, tvaĩno, tvaĩnė 1. intr. KŽ gerintis, meilikauti; sukinėtis: Tvainyti (aplink vyrus) G118, M. | refl. BzBkXII240, GGA1885, 942, NdŽ, KŽ, FrnW: Mano gyvatas vis ir vis baidės aplink vyrus tvainýties ir nei vieno nesu kumet norint prymasinus MitI75. 2. refl. I, JI270,351, Pln, Lk judesiais ir mimika reikšti, rodyti drovumą, neryžtingumą ir pan., gėdytis: Uks miks, ir ėmė tvainyties Ggr. Tvaĩnos, negieda, tik žiobčio[ja] Ggr. Nusimanė neišsisuksiąs nuo barsenos, todėl įėjo į kambarį tvainydamasis Pč. Jeigu … mergaitė pradeda tvainytis, tai jaunikis … gauna suprasti patikęs MTtVII54. ^ Tvainykias kaip katinas, smetoną nulaižęs S.Dauk. Ir tvaĩnos kaip katė, peleną prišikusi Nt. ║ bijotis, nuogąstauti: Ans tvainos, kad neužrėžtų su diržu, t. y. skraubstos J. 3. refl. raivytis: Vargšės mergaitės raukos, žiovauja ir tvainos; noroms nenoroms kelias iš šilto patalėlio Blv. \ tvainyti; nusitvainyti; pasitvainyti
Dictionary of the Lithuanian Language.